Laiko takeliukais :)

Laikas pinigai, laiko nėra, laikas bėga, dar ne laikas, viskam savas laikas... Daug pasakymų, susijusių su laiku. Bet šis įrašas ne apie tai. Apie tai, kaip laikas kartais apgauna :). Šiandien su kolege perpiet kalbėjom apie tai, kad sunkiausias momentas, kai kažką išlydi į kelionę, yra būtent tada, kai atsisveikini ir iškart po atsisveikinimo. O po to... Kažkaip adaptuojies, įsisuki į darbų, pramogų, miego ratą ir viskas pamažu grįžta į savo vėžes. Prieš išleisdama Saulių savaitei į Niujorką maniau, kad bus velnioniškai sunku ir atsisveikint, ir išbūt be jo tiek laiko. O pasirodo apsigavau :). Šis laikas sakyčiau net labai geras :). Geras tuo, kad yra ko pasiilgti, suprasti, kiek tau tas žmogus yra artimas. Tai ir galimybė prisiminti save, imtis tų darbų, užmojų, kuriems nebuvo laiko ar pakankamai noro :). Aplankyti norimas vietas, susitikti su draugais ar tiesiog pabūti su savimi tiek, kiek norisi :). Taip, žinoma, nėra lengva. Ir pasiilgsti, ir apkabint norisi, ir šilumos :). Bet kaip sakant, tai ko negali turėt, dar labiau masina :D. Šiuo atveju irgi :). Prisimenu, sakyčiau, auksinį Cosmopolitan straipsnį apie tai, kad vyrams reikia atstumo, kad vėl pajustų geismą ir trauką savo antrajai pusei. Manau, to reikia ir mums, moterims. Tik gal nesąmoningai :).