Vintažas, arba auskaromanija :)

Vakar iš anksto gelbėjaus nuo artėjančio 15 minuso siaubdama Akropolio skyrius :). Nusipirkau amunicijos, kokios reikėjo :). Ir ką gi, teko konstatuot, kad man pavojingiausios vietos ne knygynai, ne apatinio trikotažo radimvietės, betgi visos vietos, kur galima rast kabančių, įsegamų įvairiausių dydžių formų gabaritų spalvų ausų draugų - auskarųųų :D Rinkodara, tiesa, irgi prisidėjo :) šįkart prie Reserved parduotuvės kasų masinte masino ir skatinte skatino pačiupinėt pažiūrėt gana daug įvairiausių auskariukų :) ir vat pamačiau vienus, kurie mano dūšelę suvirpino neišpasakytai. Ir taip žiejau, ir taip varčiau, imt neimt... Ir tik šast pats pakiukas nuslydo nuo lentynėlės tiesiai man į rankutes :DDD niu ir ką, vadinas reik paimt :D. Na vat tikrai auskarai man kažkas tokio. Jų visokių norisi, jie traukia, jie nuostabūs, jų vis nėra per daug :D Matyt, aš iš tų merginų, kurių ausys negali būti vienišos :D