
Štai ir dar vieni Nauji metai atėjo. Nauji darbai, nauji pažadai... Bet ir seni niekur nedingę... Visi susigalvojam, kokie jau tikrai būsim, ko nedarysim, ką padarysim... O kiek iš tikro pavyksta iš to didelio sąrašo paverst tikrove? Nesinori būt pesimiste, bet turbūt labai mažai... Štai dabar pagalvojau, kad norėčiau būt kantresnė ir supratingesnė. Santykiuose su kitais. Taip taip, ta pati sena tema kaip pasaulis. Vyrai, kokie jie kitokie ir kitaip mąstantys, ir kaip jie mūsų nesupranta, negirdi kartais, arba išgirsta ne tą, ką norim :D. Kasdien šlifuoji šlifuoji save, kaip reikia būt supratingai, gerutei mergaitei, kuri nepyksta, kantriai laukia... ir ką... Būna, kad nepavyksta :D Kad vėl supyksti, vėl galvoji, na kodėl viskas taip susukta... O iš tikro reikėtų į viską pažiūrėt paprasčiau: moteris nėra lygu vyras, vyras nėr lygu moteris. Mąstom mes skirtingai, suvokiam skirtingai ir šnekam. Ir pats blogiausias galimas mąstymas: "Bet aš tai vat taip būčiau padarius, pasakius, sugalvojus". Stop. Čia ir bėda: mes norim, kad būtų taip, kaip mes norim. Norim, kad elgtųsi kaip mes. Betgi būtų kaip - nuooooboodu. Ir galų gale juk mes ne visad save mylim, oj ne visad. Tai kam mums savęs kopija??? Tai vat taip kalba protas, bet jausmai traukia vežimą į kitą pusę :DDD. Taip ir šlifuoji save lyg deimantą. O gal užtektų tik pažvelgt į viską paprasčiau. To ir linkiu šiemet :)
ir as linkiu sau i viska ziureti paprasciau. :) bet as cia bendrai. :)
AtsakytiPanaikinti