Kai žemė slysta iš po kojų...

Turbūt kiekvienam yra tekę patirti tą jausmą, kai viskas krenta iš rankų, nesidaro ar darosi netaip... Kai žemė slysta iš po kojų... Šiandien tokia diena buvo man. Darbe lyg kovos lauke kaskart koja vis užmindavau miną. Viskas, ką darydavau strigo vietoje. Jausmas toks, lyg nieko nebemoki, net elementarių veiksmų... Bet stop. Pasiduot būtų pernelyg paprasta. Pabandžiau mąstyt apie šią dieną kaipo išbandymą. Savęs, savo jėgų, sugebėjimo atsilaikyti, kai jau atrodo visi prieš tave ir viskas eina šuniui ant uodegos. Sunku ir dar kaip. Bet reikia iškelt galvą ir žengti ryžtingai pirmyn. Nepasiduoti, net kai jau išdavikės ašaros ir pyktis gniaužia kvapą, neleisti sau pasiduoti, pasileisti ir nukristi... Ši diena baigsis, ateis naktis, sužibs žvaigždės, o kita diena galbūt bus pati geriausia tavo gyvenime.