Agora, arba moteris versus religija

Turbūt pirmąsyk pamačiau filmą pirmiau, nei jis pasirodys LT kino teatruose, arba bent jau puikios kokybės :D. Dėkui torentams ;). Šio filmo anonsą pirmąkart pamačiau prieš porą savaičių ir pasijutau užkabinta. Vakar su Saulius kaip tik užsiminė, kad norėtų jį pamatyt, taigi užsimasinau, šiandien susižvejojau ir padariau kino seansą namie :).

"Agora", mano nuomone, filmas apie religinę netoleranciją. Apie tai, kad yra tik vienas dievas, ir kiekvienas jį gina visais įmanomais būdais, jei reikia - net smurtu. Po šio filmo išties pasidžiaugiau, kad gyvenu ne senovės Graikijoje ar šių laikų Palestinoje ar Izraelyje. Džiaugiuosi, kad nesu kažkurios vienos religijos atstovė, tiesiog pasiimu iš visų tuos dalykus, kurie man atrodo priimtini. Ir kad priimu tuos, kuriems religija - gyvenimo kelias, kad ir kokios atstovai jie būtų. Šiame filme, deja, to nėra. Nėra tolerancijos ne tik kitai religijai, bet ir žmogui, pirmiausia kaip gyvai būtybei. Pagrindine filmo figūra tampa moteris - mokslininkė, astronomijos tyrinėtoja Hipatija (Rachel Weisz). Nenuilstanti, atsidavusi mokslui būtybė, kurios visas gyvenimas paskirtas išsiaiškint, koks ryšys tarp Žemės, Saulės ir kitų planetų. Per tai moterytė nemato, kad du vyriokai jai šiltus jausmus puoselėja - vienas kilmingas, kits - jos vergas. Vėliau gi prasideda krikščionių/pagonių kovos ir tad visi mokslai nutrūksta, o Hipatija išvyksta kitur, beje, ir su vienu iš vyrukų ;)... Taika ateina, bet neilgam...

Trumpai tariant - labai patiko, režisierius - Alejandro Amenabar. Jei matę jo filmų, žinot, kad geras jis. Nieko daugiau nesakysiu, nes per daug daug įspūdžių ir neišeina jų čia perteikt. Pažiūrėkit ir įvertinkit patys.

9,7/10.