kad spėčiau :)

Kol internetas stebuklingai veikiantis (nežinia iki kada :D) reikia parašyt nors pora eilučių :). Tebesisukanti šokių, redagavimų ir namų rate, vakar turėjau pakovot su savimi, ir nemenkai. Pirmiausia - dėl savo stipraus prisirišimo. Kol nesutinki tojo žmogaus, tol iš kitų ir juokies, ir baisies, ir nesupranti, kaip žmogus gali taip laukti žinutės, skambučio, žalios švieselės skaipe ar feisbuke... Ir va nepajunti, kaip pats prisijungi prie laimingųjų, ar ne (čia jau kaip pažiūrėsi) gretų. O kai sulauki atsako, jautiesi nelyg būtum plytą didžiulę šokolado sukramčius ar po gero koncerto :). Tokia mini - maksi euforija :). Na o antra - dėl naujojo šokio - bačiatos. Šokelis, kuris iš daugelio pareikalaujantis minimum negalvoti, kad dauguma judesių atrodo švelniai tariant erotiški, o maksimum - tuos judesius atlikt daugmaž taip, kaip rodoma. Galiu pasidžiaugt - faktiškai nė viena pora nešoko taip kaip treneris su savo šokių partnere :DDD, tačiau pasidžiaugt, kad nenuraudau ir ilgainiui pripratusi prie neįprastų svingavimų, su Saulium šokom labai sklandžiai ir mintyse nereikėjo savęs verst atsipalaiduot :). Prajuokino ir labai pagelbėjo vieno iš vaikinų pasakojimas apie kažkada Lietuvoj viešėjusį užsienietį bačiatos mokytoją. Kai šis pasakė sustot glaudžia poza po rezultato sakė daugmaž "gal juokaujat darlings" ir sustatė poras taip ir taip parodė judėt, kad visos panelės buvo raudonos :D. Po tokio pasakojimo ir sako, "nesijaudink, čia tik šokis ir tiesiog neįprasti judesiai". Ir suveikė :).

Faktas, kad tokį šokį šokt su tau brangiu ir mylimu žmogumi be galo miela, nes nuolat esti ryšyje, santykyje su juo ir tikrai kaifuoji :).