2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Mano natūralūs raminamieji


Būna juk dienų, kai taip norisi ramybės, šilumos ir švelnaus prisiglaudimo ;). Ir štai čia į pagalbą man visada ateina švelniosios pilkosios pėdytės, vardu Sibilė, draugės, kaimynės bei buvusios grupiokės katinukas :). Taip pripratom viena prie kitos, kiekvieną rytą ji man pasitinka ilgesingu balseliu ir meiliu pasiglaustymu palei kojas, aš gi atsakau švelniu glostymu;).
Kai liūdna ar noris kažką prisiglaust šalia - Sibilė jau čia. Tarsi jaustų, kad yra reikalinga. Ir štai miklus strykt - ir ant kelių turiu šiltą, gyvybe trykštantį padarėlį, skleidžiantį ramybę ir be galoo malonų murkavimąąą :). Myliu tave, Sibiliukai labai labai labai :)

2 komentarai: