Tyro oro gurkšnis

Žmogui reikia pabūt su savimi, reikia tyro oro gurkšnio nors ir milisekundės dalį. Kitaip.... Kitaip tu kaipo toks išnyksi, susiliesi su kitais ir net nepajusi, kada taip atsitiks. Reikia būti nuotraukos drugeliu. Tuo, kuris yra greta, bet ir skraido laisvėje, nėra prisirišęs prie vieno ar kito objekto...

Šios mintys iškilo po šios crazy savaitės darbe, namie ir meilės fronte. Viskas gerai, tiesiog pajutau, kad nebeturiu savęs. Yra Rūta ir darbas, Rūta ir Saulius, Rūta ir .... O kur tik aš, kur mano pomėgiai, kur mano hobiai? Jiems nebėr laiko.. Va verkia mano ir kitų blogai, verkia knygos, kurių nebėr kada skaityt ... Ir čia mane išgelbėjo Sauliaus blaivus protas. Susitarėm, kad ilgąjį savaitgalį perkirsim į dvi dalis - mes kartu / mes su savim :). Iš pradžių man ši mintis nepatiko, bet va vakar pajutau, kad man to jau velnioniškai reikėjo. Reikėjo grįžt namo. VIENAI. Pasidaryt kambaryj bardaką, įsijungt filmą, išsidūkt pagal mėgstamą muziką, o svarbiausia - pabūt su savimi :). Šito negalima prarasti. Tai būtina kiekvienam mūsų. Ir kaip nelengva tai išlaikyti šiais greičio, inercijos ir technologijų laikais... Bet kaip gera, kai tai yra. O svarbiausia - tai leidžia pasiilgti. Kitų. Visų, kuriuos myli...