Ar tavo bosas tikrai toks blogas :)

Po šio filmo, manau, daug kas atsakytų neigiamai :). Taigi, labai labai noriu pasidalint įspūdžiais po šio ilgai laukto ir pagaliau pamatyto mūvio "Horrible bosses" (lietuvaičiai šįkart išvertė "Kaip atsikratyti boso?", nuo filmo tematikos nenutoldami :)). Kodėl šį filmą norėjau pamatyt? Visų pirmiausia žinoma žinomiausia dėl savo didelės meilės ir susižavėjimo Seru Kevinu Spacey. Man jis - vienas talentingiausių aktorių. Filmas gali būt nieko vertas, bet ponas S. savo vaidmenį visuose mano matytuose filmuose atlieka tobulai.

Antras punktas - panelė Jenifer Aniston, čia vaidinanti piktąją bosę - kalę, dėl sekso pamišusią moteriškę.

Na ir galiausiai - treileris, kuris suviliojo.

Taigi sulaukusi ilgai lauktosios yomayo dienos, sau ir Sauliui prigavusi pora bilietų, trečiadienį po beprotiškos darbo dienos pagaliau įsitaisiau patogiajam Akropolio kino salės soste. Na ir ką gi ką gi... Būna filmų, kurių visiškai neatspindi treileris. Dažniausiai blogąja prasme - nusiviliama, nepateisinami lūkesčiai... Šįkart gi filmas treilerį pranoko, sykiu ir mano lūkesčius nežinia kokiu laipsniu :DDD. Gerąja prasme :). Šitaip skaniai jau oj seniai besijuokiau. Tobula komedija, tobulas Spacey, tobulas Aniston vaidmuo (!!! tikrai toookia k..., kad .....:OOOO). 10 iš 10. Taškas. :).

P.S. Siužeto iš principo nepasakoju, jis ir iš filmo pavadinimo faktiškai aiškus. Pažiūrėkit ir įvertinkit :).

Salsos uždarymas Latvija

Atriedėjo, atidardėjo Joninės, o su jom ir salsos sezono uždarymas :). Ta proga, kaip ir pernai, visa šutvė suriedėjom į Latvijoj esantį Papės kurortą. Savaitgalis trumpai tariant buvo fantastiškas :). Nors oras šiluma nelepino, o uodai gana įkyriai atakavo visus, tačiau įvykdyta buvo viskas: masinė salsa ant pievutės, pasivaikščiojimas pajūriu, o šiandien ir išsimaudymas :), nuostabi biliardo partija, laukinių žirgų aplankymas, popierinių žibintų leidimas, tačiau mieliausias ir šilčiausias laikas buvo dėl to, kad šalia buvo žmogutis, su kuriuo žiauriai gera, kuris visad randa tinkamą žodį, švelniai apkabina, sušildo ir su kuriuo visada labai smagu :). Tiesa, nuo grupės gavom velnių, kad per dažnai kažkur dingdavom, Nedas nuolat mesteldavo kreipinį "balandėliai", na bet ir smagu, nuo to tūsas tik dar įsimintinesnis tapo :DDD. Labiausiai įstrigo vakar naktį aplankyta jūra - audringa, bauginanti, tačiau labai viliojanti ...

Pėdos Taline

Apie keliones geriausia rašyti, kai po jų praeina šiek tiek laiko. Tada susiguli visi įspūdžiai ir galima parašyti ne chaotišką, jausmų perpildytą raizgalynę, o tekstą su mintimi, įspūdžiais ir tikrais išgyvenimais.

Praeitą savaitgalį pirmąsyk pabuvojau Taline. Išvykom trise -Aš, Jurgita ir Saulius. Kelionė žadėjo būt neeilinė jau vien dėl to, kad ir atvažiuoti, ir grįžti teko naktį - 22 h išvykimas - 6 40 h (ryto :D) atvykimas. Taigi apsirūpinom visais būtinaisiais atributais ir štai - stotis, salotinis SIMPLE EXPRESS autobuuusas, krūva žmogeliukų, daugiausia studentai :). Kelionė buvo labai komfortiška, žinoma, miego kokybė nebuvo superinė, na bet užtat kookie vaizdai - pirmąsyk pamačiau Rygos tiltą ir likau apžavėta.... Ir štai Talinas. Nedidelis, bet jaukus. Pasiruošęs priimti kiekvieną. Krūva žemėlapių anglų bei rusų kalbomis, kas penki žingsniai dideli aiškūs smulkūs gatvėse. Laabai daug suoliukų ir šiukšliadėžių. Nė vienos šiukšlelės ant gatvės, o apeita jų daug :). Jūūra. Na smėlio paplūdimių neaptikom, bet va kookius laiptus, man dabar priminusius Taurakalnio zaksą (žr. nuotrauką) :). Kosminiai WC, kuriuose bijai užstrigti :D. Senamiestis, kuriame klaidžiau nei Vilniaus siaurukėse gatvytėse. Žmonės, paslaugiai padedantys pramušti tramvajaus bilietėlį :). Kavinė "Bohema", su laabai didelėm porcijom ir nesikandžiojančiom (palyginus) kainom :). Lietuviškumo ženklai - RIMI, PRISMA, MAXIMA :). Dangoraižių rajonas, priminęs Konstitucijos pr.:). Prezidento rezidencija ir šalia esantis nuooostabaus grožio parkas :). Fotografijos muziejus senamiestyje, senos nuotraukos ir pirmieji fotoaparatai. Ir žinoma puikūs kompanijonai :). Labai tikiuosi dar kada grįžti :)...

Pačių gražiausių ir mieliausių Šv. Velykų linkim mes su Storiu :).

Paprasti dalykai kuria stebuklą

Kartais užtenka grįžt į paauglystę, prisimint tų laikų žaidimus ir pajunti, kaip velnioniškai gerai pailsėjai :). Šitą savaitgalį galėčiau pavadint "unikaliai įvairiapusiškas ir paaugliškas". Jį penktadienio vakare atidarė Happyendless koncertas Vingio kino teatre su 3D projekcijom. Buvooo superrrr. Dainos vis dar skamba ausyse :). Antriausia -kadangi namuos dujos užsibaigė, puiki proga buvo lėkt pas Saulių į bendriką ir tengi be galo fainiai drauge leist laiką :). Maisto gamyba abiejų rankutėmis ir meilės pilnom širdim sukurė belenkiek skanų maistą, po to sekė keletas filmų, pokalbiai apie viską ir nieką, skanus miegas su darbinių košmariukų prieskoniu ...:D. Na ir štai viską vainikavo superiniškai superinis sekmadienis. Šiltas rytas, nuodėmingai skani vištiena su bulvėm, pienu ir trupučiu alaus, kojų ir rankų lenkimais :D ir štai - prasided mūsų su Saulele žygis po Vilnių. Ilgai svarstę, kur padėliot savo pėdas, paklausę patarimų, patekom į Kalnų parką. Aplaipioję krūvą kalnų ir kalvelių, kojas priglaudėm ant Gedimino kapo kalno, išgėrėm alaus, draugoviškai pasidalinom plovą beigi porą grietiniečių ir tad jau patraukėm pas mani ;). Čiagi jau leidom sau pamiegot, pasidžiaugt ramybe, tyla ir vienas kitu :).

Tačiau visgi galiu išskirt dvi pačias gražiausias šio savaitgalio akimirkas, kurios įvyko sekmadienį:

1) Sereikiškėse atsisėdom ant suoliuko, kuris mena vasarą ir pirmuosius mūsų susimatymus. Čia prisiminiau garsiai, kaip tąkart Sauliui neleidau savęs pabučiuot. Ir štai klausimas : 'ar šįkart galėčiau pabučiuot?' :). kažkas tokio, kas mane ištirpdė ...

2.) Pas mane, paklausus, ko norėtų - "noriu tavęs". Paprasta, bet be galooo mielaaaa .....

Ore ore!!!

Tobulas savaitgalis :). Ir tuo visks pasakyta :)

Kai nenori, bet jauti...

pyktį... Vienas bjauriausių jausmų, kuris užplūsta it koks cunamis ar uraganas ir nušluoja visus, kurie pasitaiko tam kelyje. Vakar va toks aplankė ir mane. Žinoma, prisidėjo "tos dienos", alus ir nuovargis po dienos darbų. Žodžiais tikrai neišsakiau visko, ką galvoju, apie kai kurias gyvenimo neteisybes, nes šalai esantį žmogų per daug myliu ir nesinorėjo švaistyt gražaus laiko trupiniukų necenzūriniams žodžiams ir kalbėjimui apie tai, kas jau buvę pražuvę ir tik gadina nervus. bet grįžtant namo negalėjau liautis mintyse keikusis, kaip neteisingai žmonės interpretuoja tavo veiksmus ar neįvertina tavo indėlio. Pagrindinis pykčio protrūkis kilo iš to, kad prieš savaitę šeimininkė sužinojo, kad Saulius nakvoja pas mane ir už tai, kad to neatsiklausiau, pasakė, kad tai paskutinis kartas. Vakar užėjo "naravas" (pyktis), kad su Saulium noris sutikt rytą, o kur??? Taip norėjos, pas jį bendrike, bet gi du žmonės dar gyvena.. Vakar drąsos antplūdis tai ignoravo, bet ryte gi supratau, kad tikrai būtų nefaina, nei jiem, nei mum. na bet šitą reikalą bandysiu spręst pasikalbėdama su šeimininke, kad nors savaitgalį galėtų pas man pernakvot. Bet tai Dieve, kokia nesąmonė!!! Moku nuom1 ir negaliu į savo own room parsivest ko noriu, n... b........Va šits man vakar sukėlė tokį minčių uraganą, tuolab, kai jokių orgijų ar balių nekeliu ...

o antras pyktis - dėl to, kad Sauliui neiko nemokės. Gi visą savaitgalį žmogus prasikniso prei tų luženų kompų, be pusės reikiamos info... bet yra kaip yra... Išpykt yra gerai, nes laikant emocija ssavyj tikrai geriau nebus. O kai gerai iškeiksnoji visus ir viską išties, nors ir negražiai nuskamba, užtat žiauriai palengvėja...

Tyro oro gurkšnis

Žmogui reikia pabūt su savimi, reikia tyro oro gurkšnio nors ir milisekundės dalį. Kitaip.... Kitaip tu kaipo toks išnyksi, susiliesi su kitais ir net nepajusi, kada taip atsitiks. Reikia būti nuotraukos drugeliu. Tuo, kuris yra greta, bet ir skraido laisvėje, nėra prisirišęs prie vieno ar kito objekto...

Šios mintys iškilo po šios crazy savaitės darbe, namie ir meilės fronte. Viskas gerai, tiesiog pajutau, kad nebeturiu savęs. Yra Rūta ir darbas, Rūta ir Saulius, Rūta ir .... O kur tik aš, kur mano pomėgiai, kur mano hobiai? Jiems nebėr laiko.. Va verkia mano ir kitų blogai, verkia knygos, kurių nebėr kada skaityt ... Ir čia mane išgelbėjo Sauliaus blaivus protas. Susitarėm, kad ilgąjį savaitgalį perkirsim į dvi dalis - mes kartu / mes su savim :). Iš pradžių man ši mintis nepatiko, bet va vakar pajutau, kad man to jau velnioniškai reikėjo. Reikėjo grįžt namo. VIENAI. Pasidaryt kambaryj bardaką, įsijungt filmą, išsidūkt pagal mėgstamą muziką, o svarbiausia - pabūt su savimi :). Šito negalima prarasti. Tai būtina kiekvienam mūsų. Ir kaip nelengva tai išlaikyti šiais greičio, inercijos ir technologijų laikais... Bet kaip gera, kai tai yra. O svarbiausia - tai leidžia pasiilgti. Kitų. Visų, kuriuos myli...

Jis - unikalus

Šis įrašas tikrai išskirtinis. Pirmasis iš darbo vietos ir apie unikalų ir nepakartojamą JĮ :). Apie Storį ;). Negaliu nepapildyt savo minčių užrašų kraitelės įrašų apie šį nepaprastą, žmogiškų akių ir charakterio pupsių, kuriam jau eina 11 ar 13 (šeimininkė suabejojo) metai. Taigi Storis. Mišrūnas, mama - bokserė, tėtis - vokiečių aviganis. Gimtavietė - kaimas už Vilniaus, mano viršininkės Astos mamos namuose. Šiuo metu gyvena - Žvėryne-KKC, Basanavičiaus g. 8/1. Storis - unikalus gyvulėlis. Nors esu, kaip viename amerikiečių filme taikliai pasakyta, "a cat person", vis dėlto šį šuniuką įsimylėjau nuo pat pirmojo susitikimo, kai šis, vos priėjęs, išsyk ant kojų paguldė savo mielą gauruotą snukutį :). Storis - tai šuo, kurio tarsi nėra. Skamba kiek keistokai, ar ne? Bet taip yra. Labai dažnai pamirštu,kad darbe dabar esam keturiese :D. Storis ne tik beveik neloja, bet ir nėra iš tų šunų, kurie reikalautų dėmesio ar labai lįstų. Jis tarsi tinginiukas- dažniausiai guli išsitiesęs ant kilimo priešais šildytuvą ir mėgaujasi jo teikiama šiluma :). Tačiau jis visad greta, kai norisi palaikymo, kai darbe jautiesi lyg mūšio lauke.

jo mielas, žmogiškumo kupinas žvilgsnis išsyk priverčia nusišypsoti ir pamiršti visus sunkumus :). Labai džiaugiuosi su tavim susipažinusi, Stori ;)

Stop for minute

kartais tenka sustoti, nes tave priverčia... Aplinkybės, orai, žmonės, mašinos ar tiesiog tu pats. Tavo kūnas :). Štai pasigavo mano vargšė nosytė slogą ir dab norom nenorom tenka šiek tiek savimi susidomėti. Ir turiu pasakyt, man patinka :). Va ir blogą aplankiau pagaliau ir parašysiu šį bei tą ;). O jei rimtai - visiem mum reikia šito stop for a minute. Belakstydami tiek daug ko nepamatom, neužuodžiam, neišgirstam, nepajaučiam, nesužinom... Susisukam užburtam darbų-pareigų-namų-buičių rate ir nebetenkam spontaniškumo, laisvumo ir pasielgimo "vat kaip man noris šiuo momentu". Ir tada tik liga pajėgi grąžint mus nors trumpam pas save. nepameskim šito ir likim smalsūs pasauliui ir visiems jo gyventojams :)

Totalinis lakstymas aka man patinka :D

Šiandien grįžusi iš miesto kiek ankstėliau, pagaliau radau akimirką prisėst brūkštelt nors poros eilučių į savo mieląjį mieliausiąjį B ;). pamačiau paskutinio įrašo datą vos nežagtelėjau.... Jetaus, dar kiek, ir jau būtų įrašas į naują mėnesį :DDD. Spėjau.... Nes esu lakstytoja bėgikė iš prigimties :). Tikrai, šiuo metu, jau ne meilė, ne tik ji, bet va deadline'ai okupuoja mane, mano laiką ir mintis ;). Taip taip, darbai puola kaip skėriai, ale man patink ;D. Jaučiuos visavertiškai, nes darau tai, kas man patinka, ką pradedu išmanyt vis geriau ir ką nuo pirmadienio darysiu nuolatiniam darbe ;). I am happy ;D. Labai labai labai ;). Ir meilė ne tik netrukdo, bet ir tampa stimulu padaryt viską greičiau, kad paskui ateitų nusipelnytas poilsis ;). Jaučiuosi kaip šiandien Akropolyje matytas, virtuoziškai ledą pačiūžomis pagal velnioniškai linksmą muziką iš ausinuko raižantis vyrukas su marškinėliais raudonom raidėm Rusija - aš mėgaujuos gyvenimu :)))))))))))))).

Balta balta, kur dairais...

Šiemet to gražaus, mano taip mėgstamo baltumo žiemužė nepagailėjo :). Pajutau tikrą švenčių dvasią, nes sniego būta daug daug įvairiausiuose Lt miestuose - iki kelių Panevėžyj, iki juosmens Utenoj, o iki mašinos stogų - Telšiuose (šio fakto asmeniškai neužfiksavau, pasikliauju Naujiesiems gimtinėn grįžusio brolio Juro bylojimais :)), na, ir, žinoma, be galo be krašto pūraus biraus ir su daugybeee pilių kuorus menančių viršūnių Vilniuje :). Pirmąją Naujųjų dieną, beje, teko išbandyti, kokio šaltumo ir kokio minkštumo šiųmetinis sniegelis - su vienu piliečiu S. belaukiant autobuso teko apsisvaidyti gniūžtėmis (deja, taiklumu nepernelyg pasižymiu, taigi sausai gavau į kaulus ir dažnokai teko slapstytis tarp mašinų), o galop ir būti paguldytai berods triskart į pusnį :DDD (na bet ir kaltininkas neliko nenubaustas - paragavo pusnies taipogi :DDD). Buvo velniškai gera grįžti į vaikystės, paauglystės išdaigų metus, ir pakariaut baltajam kare :). O jei rimtai - ne žiema man, jei sniego nėra, to baltumo, kurs šildo ir kvepia tyla :)...