čiužu čiužu ant pačiūžų

Šį šeštadienį antrąkart savo gyvenime atsistojau ant pačiūžų ;). Galvojom su Saulium, ką čia savaitgalį nuveikus, ir jam gimė linksmoji idėja - "pačiuožyt". Kadangi sakėsi neblogai čiuožiąs, nutariau surizikuot ;). Taigi štai šeštadienio pavakarę susitikau su juom Akropolyj, gavau raudioną rožę (:)) ir nupėdinom link ledo. ir štai vėl įsimovusi į keistuosius batus, su baimingomis akimis iš lėto atsistojau ant ledo. Na taip, pirmi žingsniai ir žodžiai daugmaž buva, OMG, kokio velnio sutikau, Tšysis Kraist (šits žodžių junginys skambėjo n kartų :)). Na bet palaipsniui pradėjau įgaut ritmą, galų gale, šalia gi buvo Saulius, kurio ranka suteikė nemažai drąsos :). Na taip, vienąsyk pagavau zuikį, bet taip elegantiškai, kad nė neskaudėjo :). Sykiu ir Saulių nusitempiau drauge :DDD. Jis, tiesa, krito daugiau kartų :). Galiu pasakyt tik viena: man lllaaaabai patiko ir tikrai esiu dar :). Ir trečią sykį jau bandysiu čiuožt neįsikibus :). Kiek reiks griūsiu, bet išmoksiu išsilaikyt ant kojų galų gale :)