2010 m. gruodžio 30 d., ketvirtadienis

VSL aka viskam savas laikas


Šita frazė visad man sukeldavo mažų mažiausia švelnų "nervą". Darbas, vaikinas, plaukimas - ateis laikas, ir bus... Ale, kaip norisi, kad tai būtų ryt ar bent kažkada artimiausioje ateityje... Deja, gyvenime viskas ateina savu laiku, lyg būtų kas sužymėjęs visus svarbiausius tau momentus kalendoriaus lapeliuose. Galbūt todėl, kad dar nesi pasirengęs tam ar kitam dalykui, gal ... Tačiau pripažįstu viena - tai įvyksta, ateina, pasidaro. Ir kai būna ilgai laukta, malonumas tik didesnis :). Verta, tikrai verta palaukti to žmogaus, darbo ar pagaliau virpančiom kojytėm pračiuožti pačiūžomis keliasdešimt metrų nesilaikant nei turėklų, nei mylimo žmogaus rankos... Verta :). Taigi, lai ateinantys katino-kiškio metai suteikia kantrybės ir tikėjimo, kad norai pildosi ir tvirtybės to IŠlaukti ir SUlaukti :).

2 komentarai:

  1. Ačiū. :D
    Tiesa, Rūta, ir ta, kad būna ir liūdnesnis variantas - kartais nori turėti kažką (darbą, meilę, būstą ir pan.), bet negali to turėti, nes ne viskas priklauso nuo žmogaus. Kartais tai priklauso nuo aplinkybių, kartais - nuo sveikatos.
    O tau linkiu daug daug neblėstančios meilės konkrečiai vienam objektui ir abstrakčiai viskam. :) Juk meilė įsuka pasaulį. :) Vieną konkretų-lokalų, ir vieną globalų. :)

    AtsakytiPanaikinti