VSL aka viskam savas laikas

Šita frazė visad man sukeldavo mažų mažiausia švelnų "nervą". Darbas, vaikinas, plaukimas - ateis laikas, ir bus... Ale, kaip norisi, kad tai būtų ryt ar bent kažkada artimiausioje ateityje... Deja, gyvenime viskas ateina savu laiku, lyg būtų kas sužymėjęs visus svarbiausius tau momentus kalendoriaus lapeliuose. Galbūt todėl, kad dar nesi pasirengęs tam ar kitam dalykui, gal ... Tačiau pripažįstu viena - tai įvyksta, ateina, pasidaro. Ir kai būna ilgai laukta, malonumas tik didesnis :). Verta, tikrai verta palaukti to žmogaus, darbo ar pagaliau virpančiom kojytėm pračiuožti pačiūžomis keliasdešimt metrų nesilaikant nei turėklų, nei mylimo žmogaus rankos... Verta :). Taigi, lai ateinantys katino-kiškio metai suteikia kantrybės ir tikėjimo, kad norai pildosi ir tvirtybės to IŠlaukti ir SUlaukti :).

Planuok neplanavęs aka Wonderful time

Planuot negalima ir nerekomenduojama. Niekad iki galo nepavyksta planų laikytis. O, žinot, ir gerai :). Tarkim, šios kūčios savsiem neplanuotai buvo sutiktos Panevėžyje, su dėdės šeima ir, turiu pasakyt, man be galo patiko :). Verta, tikrai verta buvo ketvirtadienio naktį praleist kelyj ir pasiekt final destination apie pusę 4 h nakties :D. Kodėl viskas būna taip?... Nes kitaip būt, matyt, negalėjo ...:)

*****

Gerų ir netikėtų švenčių :)

No fear

Su savo žmogumi baimės jausmas pradingsta. Jauties taip, lyg būtum pats su savimi, tarsi su dalele savęs. Pradedi savimi stebėtis, kai išdrįsti prabilti apie tokiom temom, apie kurias nedrįsdavai nė pagalvoti, ar elgtis taip, kaip niekad nesi bandžiusi...Tai miela, neįtikėtina ir be galo gera. Gera, kai tavim tiki, klausosi ir pasitiki. Kai gali būti ramus, kad tavęs neįskaudins :)...

pagalba vietoj ir laiku :)

Labai gera, kai pagalba nėra įkyri, atsiranda laiku ir vietoje :). Ne ne, nieko man nenutiko :). Tiesiog šiandien su Saulium baseine buvom ir paprašiau jo pamokyt plaukt ant nugaros. Na dar nemoku, bet turiu pasakyt, išmokau keletos navarotų ir prisižiūrėjau, kaip puikiai jis plaukioj ir šokinėj į vandenį :). O svarbiausia - kantrus mokymas ir nespaudimas :). Asmeninis mano gelbėtojas ir rankų sušildytojas ;). Jetaus, kaip sussaldėaju, bet man tai patinka :DDD

darbščiųjų rankų būrelis :)

Dėkui ramunei, "pametėjusiai" idėją :). Viskas gi prasidėjo nuo to, kad jos paklausiau, ar apsiimtų numegzt megztinį vienai draugei. Ir štai pati atsiminiau, kad senokai belaikiau rankose virbalus ir siūlų kamuolį. Ir štai gi idėja -šalikas. Sauliui, Kalėdų proga, kad nebūtų taip šalta žvarbiais žiemos vakarais :). Ir va vakar prieš salsą užlėkiau į siūlų parduotuvę ir apsirūpinau siūlais, pora virbalų, o svarbiausia - pasiryžimu ;). Taigi, šiandien jau numezgiau tikrai kokias 30 eilių, jaučiuos velnioniškai laiminga ir laukiu galutinio rezultato :). Tikrai bus įamžintas ;D.

čiužu čiužu ant pačiūžų

Šį šeštadienį antrąkart savo gyvenime atsistojau ant pačiūžų ;). Galvojom su Saulium, ką čia savaitgalį nuveikus, ir jam gimė linksmoji idėja - "pačiuožyt". Kadangi sakėsi neblogai čiuožiąs, nutariau surizikuot ;). Taigi štai šeštadienio pavakarę susitikau su juom Akropolyj, gavau raudioną rožę (:)) ir nupėdinom link ledo. ir štai vėl įsimovusi į keistuosius batus, su baimingomis akimis iš lėto atsistojau ant ledo. Na taip, pirmi žingsniai ir žodžiai daugmaž buva, OMG, kokio velnio sutikau, Tšysis Kraist (šits žodžių junginys skambėjo n kartų :)). Na bet palaipsniui pradėjau įgaut ritmą, galų gale, šalia gi buvo Saulius, kurio ranka suteikė nemažai drąsos :). Na taip, vienąsyk pagavau zuikį, bet taip elegantiškai, kad nė neskaudėjo :). Sykiu ir Saulių nusitempiau drauge :DDD. Jis, tiesa, krito daugiau kartų :). Galiu pasakyt tik viena: man lllaaaabai patiko ir tikrai esiu dar :). Ir trečią sykį jau bandysiu čiuožt neįsikibus :). Kiek reiks griūsiu, bet išmoksiu išsilaikyt ant kojų galų gale :)

savaitgalis pasibaigia tada, kai mes nutariam jį užbaigt :).

:)

Harmonija totali harmonija ...Nežinau, kuriam laikui, bet tai fantastiška ...

Liekam

Dviese medų kabinam

iš saujų dangaus

Ant žemės plauko sėdim

miegam ir žiūrim

į didelę akį

viduj

ir liekam ...

Naujausia muzikinė meilė - muzikantas darboholikas Oliver Koletzki

bent jau taip šį muzikos virtuozą, elektroniniam šalčiui suteikusį dar ir kiek gyvybės pristato kitokios muzikos žurnalas "Shilta" (šiandien atsitiktinai aptikau tokį internete :)). Su šiuo vyruko muzika padėjo susipažint tokia R. iš Londono :), už ką be galo dėkui ;). Pirma pažintis - daina "hypnotized", kuri idealiai atitinka man meilės reikalų susitvarkymo scenarijų :D. Beieškant jos, parsisiunčiau visą albumą Grossstadtmärchen, kurio visos faktiškai dainos turi superinio cinkelio:). Cituojant straipsnį, "Devynių kūrinių cd „Grossstadtmärchen“ paliečia kiekvieną ore skraidančią mikrodalelę ir jas taip įkrauna, kad net nepajunti kaip ranka pati tiesiasi garso svirtelės link" (http://shilta.lt/muzikantas-darboholikas-oliver-koletzki-grossstadtmarchen/). Tikrai taip,pastaruoju metu dažniausiai šio albumo klausausi važiuodama į ar iš miesto ir tikrai ne pačiu mažiausiu garsu :DDD.

Nežinau kuom (ir argi svarbu galų gale :)), bet šio vokietaičio muzika pakerėjo ir kaip matau ilgam :). Tikuos, bus ir daugiau albumų :).

p.s. Saulius, paklaustas, koks čia muzikinis stilius gali būt, nurodė "minimal techno" (http://en.wikipedia.org/wiki/Minimal_techno).

Shrek, the four :)

Netikėtas kino seansas, vietoj planuoto siaubiako "paranormal activities" pas Saulių. Tačiau tikrai labai labai geras netikėtumas. "Šrekas" - tikrai kultinis filmukas, patinkantis tiek mažiausiems, tiek paaugusiems vaikučiams :D. Ir bent jau man šio filmuko tęsiniai nenusileidžia pačiam pirmajam Šrekui. Gal kiek nuspėjama, kas gali būt kitoj dalyj rodoma, nes visgi sekama analogija žmonių pasaulyje - gimimas, paauglystė, branda, vestuvės, vaikai ir t.t., bet viskas labai puikiai perteikiama ir jautiesi taip, lyg matyt tą patį vaizdialį, kaip ir žmonių pasaulėlyje.

Taigis, ketvirtajam Šreke, Šrekas ir toliau laimingai gyvena su Fiona, jau turi tris vaikučius, dažnai į svečius atrieda jo draugai asilas, batuotas katinas ir kiti. Viskas kaip ir gerai, bet... Šreką ima ėst buitis - kiekviena diena tampa analogiška buvusiai: ryte prikeliantis vaikų bliovimas, pampersų keitimas, draugų netikėti antpuoliai ir, negana to, Šrekas dabar - jau nebe baisa pabaisa žmogėdra, o turistų objektas (nemirtingas vaizdas, kai Šrekas eina ten, kur karalius pėsčias vaikšto, o pro šalį pravažiuoja turistinis autobusiukas ir pasigirsta gido komentaras "įdomu, ką Šrekas ten veiks" :D). Taigi, nesunku nuspėt, kad Šrekui trūksta kantrybė, ir per pirmąjį vaikučių gimtadienį jis užsistaugia ir išeina pabūt vienumoj. Fiona irgi nepagelbsti - vargšelį užsipuola, vietoj išklausymo. Ir va čia įsikiša piktasis bjaurusis Rumpelstilskinas (lygtais elfas, lygtais gnomas...), kurio troškimas - būt valdovu. Jis pasiūlo Šrekui vieną dieną, kurios metu jis vėl bus tas žmogėdra, kurio visi bijos. Šrekas susigundo ir pasirašo sutartį, jos neperskaitęs (!). Ir nesuvokia, kad pasirašo sau mirties nuosprendį - jis gnomelfiui atiduoda tą dieną, kurią gimė. Blogiausia, kad tai dienai pasibaigus, Šrekas išnyks, o jį išgelbėt gali tik tikras meilės bučinys ...

10/10. (IMDb - 6,7 - matyt, nebus tokio filmo, kur mūsų nuomonės sutaptų :DDD)