Nesuviliota feisbuko

Tiksliau sakant - filmo apie jo įkūrėjo Marko Zakerbergo gyvenimą. Galiu pasidžiaugti bent tuo, kad už filmą nereikėjo mokėti :D. O viskas buvo taip:). Vienądien parašė buvusi butokė Birutė ir pasiūlė nueit trečiadienį į filmą. Kadangi filmas nieko nekainuotų, nes taip Birutė atgrąžina skolą, be to, susimatyčiau su ja, o ir kine filmą veizėt labai smagu - susigundžiau :). Suintrigavo ir tai, kad filmas - biografinė drama, sukurta pagal Ben Mezrich knygą "Atsitiktiniai milijardieriai" (na ir pavadinimas :D). Suviliojo dargi ir režisierius - David Fincher, kurio sukurtieji "Kovos klubas", "Septyni", "Keista Benjamino Batono istorija" man labai patiko. Taigi, tikėjausi ir čia pamatyt kažką tokio :).

Deja, šįsyk likau nusivylusi, ir gana smarkiai. Pirmiausia, gėda pelėda, bet minimum pusvalandį filmo pradžios prasnūduriavau. Gal dėl kaltos penkios valandos miego, bet visgi manyčiau labiau - nuobodokas filmo veiksmas. Tiesa, filmo pradžia labai užmasino - restoranas, kuriame Markas (Jesse Eisenberg) šnekasi su buvusia savo pana (tada dar esama). Čia gi labai sudomina Marko 'keistoka' šneka - "informatiko pamąstymai" (kaip sau norit, bet tikrai jie keistoki žmonės, gyvenau bendrike šalia vienų, tai arba išvis vos vos kalba, arba kai užkalbina, tai vos ne lyg būtumėm geriausi draugai ;d. Sauliaus kambariokas, tai išvis labai įdomiai šnekėjo ir itin atidžiai žvelgdamas manęs klausėsi - pasijutau lyg kokia marsietė ar retas muziejinis eksponatas :DD). Galop merginai trūksta kantrybė, ir jį mažąjį genijų palieka. Čia jau atbunda feisbukisto orums, ir šis priblogina apie merginą pačių juodžiausių dalykų, kuriuos perskaito kone visas universitetas... Vėliau, iš neturėjimo ką veikt, nelaimėlis sumąsto prisigrobt iš visokių universitetų merginų nuotraukų ir paskelbia viešus 'gražiausios' rinkimus. Pasiūlymas sulaukia grandiozinio dėmesio, o nuo to netas pakimba. Už tokius juokelius linksmutis gauna nuobaudų, bet pasiekia savo tikslą - patraukia elitinių žmogeliukų dėmesį - pora Harvardo studenčiokų pasiūlo jam tvarkyt jų sugalvotą socialinį tinklapį. O Markutis nepėsčias - pasigrobia idėją ir sukuria savo tinklą - the facebook :). Prasideda teismukai, bet nelabai kam rūpi Harvardo studenčiokai, taigi tinklas ir toliau gyvuoj. Markas dirba ne vienas - pirma jam padeda jo geras draugas Eduardas Saverinas (Andrew Garfield), o netrukus į jų draugiją patenka ir Šonas Parkeris (garsusis ir dailusis Justin Timberlake), kuris sumaišo visas kortas - draugeliai ima peštis dėl vis daugėjančio šlamančių kiekio ir va tada filmo įdomumas man 'savsiem' dingsta, nes nuolat rodomos advokatų ir klientų peštynės...

Žodžiu, reziumuoju - visai filmas nepatiko, lėkšta, ištęsta, nuobodu. Vaidyba - na Marko kalbėjimai ir Justino 'auksinio berniuko' įvaizdžiai patiko, bet visa kita - noooo... Siužeto neėjo tarpais pagaut dėl tų nuoooooboooodžių teismo scenų, tarp kurių įsiterpdavo Marko atsiminimai. Patiko viena scena prestižiniam elitiniam šokių klube - l. gera daina buvo ir pati aplinka. So, mano nuomone, laisvai galima gyvent nemačius :DDD.

Įvertinims - 2\10 (IMBd - 8.5\10 ....).

Pakvailiokim :)

smagu pakvailioti su artimiausiais draugais, nes žinai, kad tarp jų esi savas ;). Šiandien taip gera buvo plepėt plepėt plepėt, apie viską, gal kiek ir nusišnekant, ar pasirodant naiviai, bet jausti, kaip įdėmiai manęs klausosi ... ;)

:)

savaitgalis yra gėris, jo metu galima sulėtint tempą iki minimumo. Šiandien tą tempą sulėtinsiu ir įrašų sityje :DDD. Nes šiandie aš kaip šis mielas pūkuotas kycia - patogiai ištiesus kojytes siurbčioju arbatą, klausaus mėgstamos muzikos ir mėgaujuos poilsiu :)))...

cemento takais :)

Štaigi taigi vakar įvyko antrasis mūsų salsiečių indencerių "cementas". Šįsyk viskas vyko laabai fainoj vietoj - sodyboj "Jauki pirtis", apie 10 km už Trakų :). na bet pirma - priešistorė ;). Kad mūsų vairuotojui Andriui būtų patogiau, o taip pat ir savo sumetimais (aplankyti buvusias kambariokes bei susimatyt su Saulium ;)) susitarėm susitikti Saulėtekyj. Oras į vakarą pasidarė, švelniai tariant, nešvelnus - galingas vėjukas, sukuriantis new hair style, lietutis... Brr.. Na bet va patekau bendrikan, pasigrobiau iš kambariokės dar dozę lietuviškių filmų, aplankiau Saulių, draugoviškai išgėrėm alaus ir štai pajudėjom link Trakų, prieš tai apsirūpinę maistu ir laipsniukais. Žinoma, kaip tradicija, vienu metu pamanėme, kad paklydom (pasirodo, iki posūkio dar nebuvom atvažiavę :)). Galop tikslą pasiekėme - patekome į laabai fainą vietelę su pirtimi ir gražiu miškiuku šalia. Įsikūrėme ne ką prastesniuose miegamuosiuose ir pradėjom "cementuotis". Na ir čia gi įrašo autorė patyrė truputėlį atminties duobių dėl nelemto apelsininio - degtininio kokteilio. Nuotraukos visgi paliudijo, kad ruedą sušokom ir spėju puikiai (šito būtinai paklausiu pirmadienį Sauliaus :D). Privalumas - išmiegojau ilgiausiai iš visų vakarėlio dalyvių :DDD. Pasižadėjimas sau - kitąsyk simboliškai "vienas alaus" ir vsio. Ir tada galės kiti dalyviai ryte pavydėt neskaudančios galvos ir energijos ;).

p.s. Labai smagu, kad Saulius dalyvavo. Labai faina ir smagu su juo :). O va nuo Ryčkos gavau papeikimą :DDD.

Profesija - širdžių daužytojas :)

Dėkui feisbukui :D. Jo dėka radau Ramunės žinutę apie turimus du pakvietimus į "Viasat kino komedijų festivalį" ir pasiūlymą, gal yra norintis (-i) prisijungti :). Ko gero sureagavau viena pirmųjų ir štai vakar ekspromtu patekau va į kokį filmą:

"Aš - Aleksas Lipi, profesionalus porų griovėjas". Tai pagrindinis šio filmo veikėjas (žavuolis Romain Duris, dar vaidinęs filmuose "Paris", "Europuding", "Moliere"). Jei jūsų draugė, sesuo, mama ar tiesiog miela pažįstama kankinasi su savo dabartine antrąja puse - šis vaikinas kaip tik Jums. Už tam tikrą sumą, per reikiamą laiką jis atliks savo darbą švariai ir užtikrintai. Tiesa, dirba jis su sąlyga - bent vienas iš partnerių turi jaustis nelaimingas :). Aleksas dirba ne vienas - jam gelbsti išradingieji sesuo Melani (Julie Ferrier) ir jos sutuoktinis Markas (Francois Damien).

Na bet negali gi viskas gyvenime sektis - širdūnas prasiskolinęs gangsteriams, kurių pakalikas gorila garantuotai sulaužytų vargšelį į gabalėlius. Ir štai atsiranda pasiūlymas - Aleksui reikia nutraukti vieno turtuolio dukters būsimąsias sutuoktuves, t.y. išskirti balandėlius. Tik baisusis prasiskolinimas pakerta Alekso moralinius principus ir jis ryžtasi atlikti paskirtą užduotį. Ir štai ekranuose pasirodo Ji - Džiulijeta Van Der Bek (gražioji liaunoji prancūzaitė, dainininkė, aktorė bei Džonio Deppo antroji pusė Vanessa Paradis). Turtuolio dukra, taigi palepinta mergaitė ir nesitaikstanti su kitų pageidavimais. Aleksas gi apsimeta jos asmens sargybiniu ;D. Panelė "Aš" iš pradžių visaip bando gražiuoliu atsikratyt, na bet Aleksas nebūtų tas, kas yra - profesionalas savo srityje :), tačiau net ir jam tenka gerokai "pavargti"... Kas vyksta toliau, pamatykit patys ;)

Įvertinims - 10/10. Todėl, kad super komedija. Daugiau - "no comments" :D.

P.S. šiandien parsisiunčiau jį iš torentų su angliškais titrais :). Norintys - prašom kreiptis ;).

Anarchija mus saugo

Šį pirmadienį pagaliau po nebepamenu kokios pertraukos aplankiau Ozo kino salę. Su tikslu pamatyti šviežią lietuvišką kiną - filmą "Anarchija Žirmūnuose" {2010}. Aplink visi pradėjo apie jį kalbėti, žadėti eiti ir štai pamačius, kad Oze bus jo seansas (o ten bilieto kaina ne tokia besikandžiojanti :D), nutariau nueiti. Ir štai su drauge ir salsos bendražyge Birute nutrepsenom į jaukiąją mažąją salytę. Naujovės - 1. sužvarbusiems beigi ištroškusiems - galimybė išgerti kavos ar arbatos; 2. Pageidavimų "listas" - kada nori, ką nori pamatyt, ir kiek tokių norinčiųjų būtų;

3. Seansai dabar triskart per dieną - 14, 16 ir 18 h (jeigu kam nepriimtina, minėtame "liste" galima pateikti sau patogų laiką :)).

Taigi įsitaisėm patogiai ir ėmėme laukt seanso. Laukiam laukiam lauuuuuukiaaaammmm.... Nėr. Pareina ozininkas - po nesenų remontų darbininkai laidą nurėžė, tuoj atlėks elektrikas... Seansas prasideda tik 7 h :(. Suprantam, kad į salsą vėluosim :(((. Na bet ką padarysi...

Taigi siužetukas - pagrindinė filmo veikėja - Vilė. Ji ką tik baigusi mokyklą, atvyksta Vilniun studijuoti. Pirmas filmo pliusas - labai gerai pagauti kadrai, iki skausmo ir džiaugsmo pažįstamos Vilniaus gatvės (tuo primena kitą lietuvaičių nesenai sukurptą filmą - "Artimos šviesos"). Pirmiausia mergina apsistoja pas tetą, tačiau pamačiusi, kaip teks laikytis "tvarkos" ir gal dar dėl nuolatinių tetulės pasakymų "tas ir tas pinigus kainuoja", nutaria ieškotis buto. Ir suranda variantą Žirmūnuose (tarp kitko, kažkur netoli Žirmūnų st. :)). Šeimininkė - gyvenimo užgrūdinta, vaikų namuose augusi Sandra. Iš pradžių atrodo, kad Vilė tikrai neliks gyventi tokiame bure, tačiau tetos variantas ,matyt, labiau atbaidantis. Ir štai Vilė pradeda naują savo gyvenimo etapą - įstoja į pedagoginį, pamažu įsikuria. Tačiau čia gi vis periodiškai pasirodo ir Sandra, kaip teigianti, 'aš rūpinuosi savo nuomininkais'. Vienąsyk palieka ji Vilei saugoti paslaptingą juodą paketą, kurį prisako paslėpti. Vilės smalsumas vieną dieną nugali - atidariusi maišelį, jame aptinka pinigų ir ginklą. Mergina patenka į palapčių pasaulį, paslaptingąją anarchiją, kuri saugo tuos, kurių varduose yra raidė A (o Vilė tarp tokių nepatenka). Mergina ima domėtis, kas gi ta anarchija, nueina į vietiniam kaboke (įdomu, kur filmuota..) vykstantį koncertą, kur susipažįsta su Aleksu, dėvinčiu anarchijos ženklu pažymėtą švarką...

Siužetas ima raizgytis, visų veikėjų gyvenimai netikėtai vienas su kitu persipina, o finalas visiškai netikėtas...

Pliusai - 1. Fantastiški Vilniaus vaizdai tiek iš žemės, tiek iš dangaus; 2. Muzika; 3. Sandrą ir Vilę vaidinančių aktorių puiki vaidyba; 3. Vietinius "forsus" vaidinantys vaikinukai; 4. Vietinio kaboko aplinka; 4. Sandros filosofija. 5. ... (neišduosiu kas :)).

Minusai - 1. Pabaiga; 2. Alekso vaidmuo - sausoka, neįtikino.

Įvertinims: 8.5/10.

p.s. Filme vaidina Elementorių lankiusi mergina - Giedrė Giedraitytė (Lauros vaidmuo) :).

p.p.s.Į salsą pavėlavom pusvalandžiu :).

Žudantys šeimos saitai aka "Casandras dream"

Taip taip, dar vienas Aleniados filmas peržiūrėtųjų kolekcijoje :D. Tądien planuose buvo peržiūrėti draugės rekomenduotus "Green street holligans", bet po 20 peržiūros minučių nutariau, kad visgi noriu Aleno :D. Papratimas ar pripratimas prie gero kino matyt :). Taigi, šįkart ėmiausi jau ilgokai žadėto peržiūrėti "Casandras dream" {2007}. Vieną sykį buvau pradėjusi žiūrėt, bet kažko tuokart pasirodė nuobodokas, ir pasirinkimą pakeičiau :). Šįkart, tiesą pasakius, pradžia irgi pasirodė nuobodoka (:DDD), tačiau kažkoks vidinis balselis pakuždėjo visgi žiūrėti toliau. Ir ką gi, jis neklydo ;). Pats pats įdomumas prasideda daugmaž filmo viduryje :). Taigi trumpai siužetas - yra du broliukai dobiliukai - Teris (Colin Farell) ir Ijanas (Ewan McGregor). kaip ir pagal plaukučių spalvą, vienas velniukas, kitas - angeliukas :). Taigi velniukas Teris turi bjaurią ydą - lošti, kuri galop įstumia vargšiuką į nepavydėtiną padėtį - didelė skola piktam dėdulei gangsteriui. Pinigų nėr, ką daryt? Žinoma, kreiptis į šeimą :). Pirmiausia - į broliuką angliuką Ijaną, kuris turi normalesnį versliuką (viešbučių valdymas), deja, iš jo neuždirbantį milijonų. Taigi lieka vienintelė išeitis - gerasis turtingasis dėdė Houvardas (Tom Wilkinson). O dėdulė nepėsčias - paskolins pinigėlių, bet su sąlyga, kad mielieji sūnėnai padės jam "atsikratyti" blogojo verslo partnerio. Broliukai dobiliukai iš pradžių, žinoma, spyriojasi, iškyla moraliniai klausimai (Teris išsyk "n" kartų lemena, kad negalės to padaryti), tačiau, kaip sakant, gyvenimas prispiria, ir tenka broliukams spjaut į savo visus moralinius principus. Va nuo čia ir prasideda visi smagumai (būdingi kiekvienam Aleniados filmui) - aukos tykojimas, absurdiškos nesėkmės ir pan. Na bet šiaip netaip broliukams pavyksta išpildyt dėdulės "norą" ;). Ir štai, rodos, visi laimingi ir patenkinti, bettt.... va toliau jau pažiūrėkit ir pamatysit kaip kas ;).

Įvertinims: dėl užtęstokos pradžios - 9.7/10.

smulkmenų galia

Mėgstu apkabinimus. Tuos tikruosius, kai pajunti, kaip tam žmogui esi brangus ir mielas. Pamenu, kad pirma šis "ritualas" man buvo svetimas, ir net baugindavo. Nebuvo mano pažįstamų rate šios tradicijos. Ir va Vilnius ją man davė. Pirmas apkabinimas mena dramos laikus beigi draugę Milgintą. Po to gi sekė itin mieli ir stiprūs Gedimino Storpirščio apkabinimai, kurie suteikdavo be galo daug stiprybės ir ramybės. Žinoma, Načio - mielojo ispano, buvusio salsos šokių partnerio, dabar besilankančio tėvynėje. Būtinų būtiniausiai mano mylimiausių ir brangiausių Rimučiuko, Lincės beigi Birutės rankučiukai - glėbiukai. Myliu jumis labai labai :). Iš pradžių nedrąsūs, o dabar mieli ir draugiški Sauliaus glėbiai. Na ir finalui - antradieninis trenerio apkabinimas. Tradicinis pasisveikinimas, bet laabai mielas, tuolab, kad dar ir pagyrė, kad praktikuojamės su Sauliumi ;)

Tegyvuoja apkabinimai ;)

Švediški griausmai Fluxus Ministerijoje

Vakar su buvusia kambarioke Kristina nuėjom į Fluxus Ministeriją pasiklausyt džiazų. Ir buvome maloniai nustebintos - išgirdome gražaus rokiuko :). Grojo švedų grupė Mainekk, susidedanti iš 4 vaikinų, kurie, tiesa, ne visi švedai - vienas estas, kitas danas, o likę - švedai. Instrumentai - trys gitaros ir būgnai, dar kartais klavišiniai. Likom sužavėtos profesionalumo, puikaus garso, paprasto ir šilto bendravimo bei tikro įsijautimo į muziką, kai visi grupės nariai visu kūnu judėjo pagal muziką, užsimerkę tikslutėliausiai brazgino gitaromis ir suvirpino, manau, ne vieno klausiusiojo širdį ...

p.s. Pardavinėjo ir savo debiutinį CD, deja, 35 lt vargiai ar buvo kam įkandama suma :(. Iš salės kažkoks drąsuolis net šūktelėjo angliškai - "too much". Nepaisant to, bisui grupė buvo iškviesta audringais plojimais :).

p.p.s. Nuotraukoje vienas iš gitaristų. Visos grupės gražios foto rast nepavyko. Feisbuke "fluxus ministerijos" psl. nuotraukų yra daugiau.

p.p.p.s. Yra keletas dainų myspace, taip pat feisbuke, grupės fanų psl. :).

Aleniada aka naujas siekis

Viskas prasidėjo nuo to, kad kažkada kaimynė Jurgita pasiūlė pasižiūrėt vieną iš Woody Alleno filmų "Alice". Tai nebuvo pirmas mano matytas šio režisieriaus filmas, tačiau poveikis buvo toks, kad užsinorėjau pamatyti dar daugiau jo filmų, tuolab kad kažkada iš Jurgitos draugės persirašėm abi turbūt beveik visą jo filmografiją :). Kurį laiką šis planas buvo vis atidėliojamas, kol šią savaitę atsirado daugiau laiko ir buvo galima jį paskirt kino seansams ;). žinoma, visų filmų dar neperžiūrėjau :DDD. Apsiriboju vienu per dieną :DDD. Iš pradžių dilema buvo, nuo kurių jo filmų pradėti - senų ar naujų. Čia jau išeitį 'pakišo' vienas jo filmų, kurio per tv pamačiau tik pabaigą ;D. Tada stvėrusi filmų paką, ėmiau ieškoti ir šiaip netaip, gana greitai pavyko surasti. Tai filmas Hollywood ending (2002). Jame, kaip ir daugelyje kitų savo filmų, vaidina ir pas Alenas (Vikipedijos str. apie jį yra lentelė, kur surašyta, kuriuose filmuose jis vaidina, taip pat aktoriai, su kuriais dažniausiai jis dirba). Filme jis vaidina savo prototipą - režisierių, kuriantį puikius filmus, kuris dėl psichologinių bėdų filmavimo metu apanka (:D). Linksmumas prasideda tada, kai šį faktą bandoma visaip nuslėpti, į pagalbą pasitelkiant filmo vertėją, operatorių, galop - buvusią žmoną - filmo prodiuserę. Siužetas labai paprastas, bet susuktas be galo meistriškai ir garantuojantis nenuobodų ir juokingų scenų prisotintą žiūrėjimą.
Po to sekė Everyone says that i love you (1996). Jį išsirinkt paskatino vienas pagrindinių aktorių - mano labai mėgstamas aristokratiškasis Edwardas Nortonas (labai labai laukiu jo naujo filmo "Stone" peržiūros, kur jis vaidina iki gyvos galvos nuteistą nusikaltėlį). Šiek tiek atbaidinėjo iš pradžių filmo žanras - miuziklas, tačiau vos tik ėmiau žiūrėti, likau be galo sužavėta viso dainavimo ir per jį atskleidžiamos pagrindinės filmo temos - meilė ir visi su ja susiję keblumai :). Čia dar vaidina Julia Roberts, kuri tampa Aleno herojaus meilės objektu :D. Truputį nukrypstant į šalį, daugelyje matytų filmų Aleno herojus paprastai būna išsiskyręs ir arba gyvena su daug jaunesnėmis moterimis, arba užmezga su jomis romaną, tačiau galop grįžta pas žmonas (relaybėje gi bent kol kas gyvena su gerookai jaunesne žmona :)). Grįžtant prie filmo, jame nieko nėra per daug, viskas pateikta subtiliai, išlaikant balansą tarp miuziklo ir įprastinio pasakojimo, rimto ir ciniško, ironiško požiūrio į meilę ir santykius tarp porų apskritai. Iš tikro stebėtina, kaip puikiai Alenas sugeba neperspausti, nesuaštrinti.
Trečiasis filmas, ir kol kas pats įsimintiniausias - Melinda and Melinda (2004). Šis filmas - tarsi romano ar filmo kūrimas. Jo pradžioje du bičiuliai - tragikas ir komikas - kuria istoriją apie mislingą moterį - Melindą, vienas pateikdamas jos gyvenimo istoriją tragiškai, o kitas - komiškai. Taip filmas nuolat skyla į dvi dalis, kuriose paraleliai vystoma Melindos meilės drama. Filmas sutiekia žiūrovui šansą pamatyti, kaip gali būti konstruojamas pasakojimas ir sykiu nepaskęstant siužeto monotonijoje dėl nuolat vykstančio minėtojo dviejų pasakojimų principo.
Paskutinysis, vakar matytas filmas - Anything else (2003). Šį filmą priskirčiau turbūt prie vieno juokingiausių ir 'jaunųjų aktorių kartos' filmų. Vaidina jame jaunieji Christina Ricci, Jasonas Bigsas, šalia, žinoma, W. Alenas (Bigso herojaus draugas - keistuolis ir šiek tiek paranojikas Dobel'is), ir dar linksmasis D. de Vitto (Bigso herojaus agentas). Čia gi pasakojimas irgi apie komplikuotus santykius tarp dviejų mylimųjų - rašytojo Jerio Falko, nemokančio pasakyti "ne", ir keistuolės Amandos. Du visiškai skirtingi žmonės, gyvenantys kartu, tačiau labai vienas kitą mylintys. Ir štai iškyla bėda -Amanda nebegali mylėtis su Jeriu. Kažkokios tais psichologinės bėdos, sukeliančios fiziologinius negalavimus. Dargi situacija paaštrinama pas balandėlius atsikrausčiusios Amandos mamos, kuri irgi neduoda ramybės dėl savo valdingo būdo ir pomėgio pakelti taurelę. Itin svarbus vaidmui atitenka Dobeliui, kuris tampa nuolatiniu Jerio patarėju visasi gyvenimo klausimais, deja, dėl savo paranojiškumo kartais labiau sukeliantis bėdų nei pagelbstintis. Šį filmą taip part rekomenduoju pamatyt ;).
Na ir pabaigai - be to, kad filmai labai gerai sukonstruoti, juose puikiai vaidina puikūs aktoriai, dar vienas mane itin žavintis dalykis - filmų muzikiniai takeliai. Nežinau, kas ją parenka, tačiau faktas, kad tas žmogus ar žmonės turi puikų muzikinį skonį.

Aistringas padažas arba salsos kerai

Anksčiau labai juokdavausi iš vienos tetos pasakojimo apie tai, kad jau būdama maža buvau "didelė šokėja" :D. O vis dėlto bėgant laikui pastebėjau, kad šokis mano gyvenime ėmė užimti vis didesnę ir didesnę vietą. Galop savo pačios noro ir užsispyrimo dėka (dargi paskatinta buvusios kambariokės pavyzdžio, jai pradėjus lankyti salsos pamokas, o vėliau visgi metusios :D) pradėjau lankyti profesionalias pamokas - iš pradžių linijinių lotynų Amerikos šokių, o galų gale - kubietiškos salsos porinių užsiėmimų. ir štai dabar salsa tapo kone gyvenimo būdu. Keturi kartai per savaitę yra rezervuojami šiam "viliojančiam šokiui". Ne ne, čia ne salsos etimologija, tiesiog vakar po pasišokimo Pabo Latino klube pajutau, kad šis šokis išties turi velniškai daug aistros. Tai lemia gana artimas (kartais net per daug :D) kontaktas su šokių partneriu, šokio figūros, kurios kūnui suteikia labai dailias linijas, na ir žinoma, labai karšta muzika. Šokio metu apima jausmas, prilygstantis euforijai suvalgius daug daug skanaus šokolado, ledų ar pažiūrėjus gerą komediją. Jo metu juokiesi ne tik balsu, juokiasi visas kūnas. O šiuo metu dažnai "dubasinami" suktukai, kaip minėjo šokių treneris Nedas, jei gerai atlikti, moteriai suteikia skrydžio palaimos būseną :). Tikra tiesa, vakar tuo įsitinkinau 100 proc., kai Pub Latino su šokių partneriu Ričardu padarėme tų suktukų 'n' ;D. Buvo iš pradžių keistoka, nes suktuką po suktuko, o paskui kuo toliau tuo geriau, ir štai, žiūrėk, jau kvatoji, šėlioji, akutėm susiklapsi :DDD.
Didžiulį pasigėrėjimą ir malonumą sukėlė vakar į grupsą įkelti trečiadienio pamokos fimavimai. Bijojau žiūrėti, nes tądien buvo ne visai "formoj" (na bent taip atrodė iš pradžių) ir muzika atrodė kažkokia nepagaunamo ritmo, tačiau buvau maloniai nustebinta. Pasirodo, sušokau visai gerai, ir visi iš tikro šoko labai tolygiai, ritmiškai ir svarbiausia - su ugnele :).
Salsa salsa - one two three five six seven and ... one :).

P. S. salsa, išvertus iš ispanų k. - "padažas" :).

Paslapties trauka

Šįkart labai ilgai galvojau pavadinimą, nes "..." panaudot jau nebegalima :D. Vėl apie filmą - darausi kone kino kritike :DDD.

Su šiuo filmu buvo labai įdomi istorija - pirmąkart jį pažiūrėjau per stebuklingąjį youtubą. Tik peržiūra buvo švelniai tariant varginanti, nes visas filmas buvo sukarpytas į gal 20 dalių daugmaž po 10 minučių, ir kartais kol ta dalytė užsikraudavo, reikdavo ilgoookai luktelėti... Na bet kaip sakant ko tik kartais nepadarai dėl noro :D. Na o vakar pagaliau atradau laiko peržiūrėti "normalaus formato filmą". Ir įspūdis buvo iš tikra stulbinantis. Va čia tai filmas, kurį iškart, be jokių klausimų ir dvejonių, vertinu 10/ 10! Tobula, neturiu prie ko prikibt. Supratau pagaliau, koks man yra idealus filmas. Toks, kuris visą jo laiką išlaiko priklaustytą dėmesį, kai nepagauni savęs bemąstant "oj, šiandien man dar reikia išsiskalbti" ar "WTF čia vyksta, kiek dar rodys šitą nesąmonę; eiij, operatoriau, gal išėjai nusipirkt laikraščių (taip kažkada vienas sporto komentatorius pasakė apie portugalų vartininką, praleidusį įvartį :D))". Šiam filme nebuvo nė sekundytės dalies, kuri būtų praleista mąstant ne apie jį.

Na bet gal kiek apie siužetą:D. Tai filmas apie realią istorinę asmenybę - amerikiečių fotografę Diane Arbus (Nicole Kidman). Gimusi turtingoje žydų ( :D) šeimoje, ilgą laiką kentėjusi dėl "turtuolės" etiketės, savo jausmus ji realizuoti ėmė mene, būtent - fotografijoje. Jos nuotraukų personažai - paprastai visuomenės atstumtieji, fiziškai išskirtiniai, pvz. labai žemo ar aukšto ūgio, žmonės. Su jais Diane ilgai palaikydavo ryšį, su kai kuriais net susidraugaudavo. Pati fotografija, kaip rašoma straipsnyje "Vojerizmu dvelkiantys Diana Arbus darbai - dviejose parodose", - nebuvo jai brangiausias dalykas. "Kur kas brangesnė Dianai buvo patirtis, nuotykis. Fotografiją ji pasilikdavo kaip trofėjų, šio įvykio prisiminimą ar tam tikrą prizą".

Filme pateikima savita jos tapsmo fotografe istorija. Pačioje pradžioje Diane - įprasta amerikietė žmona, padedanti savo vyrui Alanui (Ty Burrell) darbuotis jo fotostudijoje. Jis fotografuoja, o ji paruošia modelius, sušukuoja, pataiso sukneles arba paduoda vyrui reikiamą fotobjektyvą. Diane patenkinta ar bent jau pripratusi prie tokios kasdienybės, kol per eilinę fotosesiją vienas svečių nepaklausia jos, "ką jūs fofografuojate, ką veikiate"? Diane sukrečiama, ateina suvokimas, kad tai - ne gyvenimas, kad jai kažko trūksta ir pan. Ir štai tuo metu kaimynystėn atsikrausto Toks įdomus ponas - Lajonelis Svynis (Robert Downey Jr.). Diane, ir šiaip iš prigimties būdama smalsi, o ir pasigirdus keistiems garsams kaimynėlio chatoje, nutaria sužinot, kas ir kaip. pretekstu tampa noras nufotografuot kaimynus. Taigi štai pamažu Diane susipažįsta su keistuoliu Lajoneliu, kuris gi turi retą ligą - visas jo kūnas apaugęs plaukais.

Na ir ką...vizitai vis dažnėja, Lionelis vis labiau ima patikti Diane, vyrą ima kamuot pavydas ir Diane vardan šeimos nutaria nutraukti bet kokius ryšius su paslaptinguoju kaimynu.... O toliau.. .pažiūrėkit patys :).

Prie filmų tobulybių vardijimo priskirčiau fantastišką vaidybą, muziką ir uncredibly wonderful love scene (!!!). Na ir dar dar - šiam filme Roberto balsas begalooooooooo gražus, primena K. Spacey :).

Paveizėkit ir įvertinkit ;)

...

Taip taip taip :). Jau pamačiau ilgai lauktąjį ir sulauktąjį "Valgyk melskis ir mylėk" :D. Kadangi apie knygą jau rašiau, o filmas pagal ją, tai kaip sakant siužeto jau nebekartosiu, o pereisiu tiesiai prie komentarų.

Taigi, po šio filmo padariau tokią išvadą - na negerai negerai skaityt prieš filmą knygą. Negerai. Iškart lygini. Ir vėlgi spėkit, kas geriau?? Taaaip, knygaaaa ;DDD. Vėl mano knygos interpretacija liko kyboti kažkur ore, o pamačiau - tiesiai šviesiai - BANALŲ variantą. Tai kad, išmesta nemažai siužeto linijų (kokių - neatskleisiu, kas skaitę ar dar ruošiatės, pamatysite patys), jau nieko keista, na bet kai pabaiga TOTALIAI ŠABLONIŠKA ir visiškai neatspindinti knygos.... Na atsiprašau...... Atlėgo, kai pamačiau, kad režisierius - vyras :DDD (Tai ponas Ryan Murphy, režisavęs serialą "Grožio peilis" ( Nip/Tuck), kuris man šiaip jau visai patikdavo :). Na bet čia tai jau atsiprašau... Šis filmas man labiau pasirodė panašus į vyro - nuskriaustojo - kankinio himną, nei moters memuarus). Pasidarė aišku, ko jie iš mūsų, moteraičių, tikisi ;DDD. Nesistebiu, kad IMDb įvertino filmą tik 4.8 iš 10 :D. Tai va :).

Na bet nepaisant visų negerumų, yra žinoma, kaip ir visame kame, - gerųjų pusių. Taigi tai pirmiausia - labai gražūs vaizdai, ypač daug dėmesio (nepropocingai pagal knygą :)) skirta Italijai, jos siauručių gatvyčių, nuostabių restoranų, itališkų makaronų ir kalbos atvaizdavimui. Be galo apetitą kelianti filmo dalis, kurią rekomenduoju primygtinai žiūrėti valgant pcą ar bent jau itališkus makaronus :DDD. Kur kas mažiau rodoma Indija (na ir gerai, nes ten nieko labai gražaus :D), ir "kiek jau beleido laiko limitai" (toks susidarė įspūdis :)) - Indonezijai (Čia jau gaila, nes ir vaizdai gražūs, ir galų gale ten gi užsimezga ir plėtojasi "love story" :)).

Antra - Roberts ir Bardemas - puikūs aktoriai :). Fantastiškai puikiai suvaidinti vaidmenys ir Julios užkrečiamojo juoko nemažai :). Yra, tiesa, ir ašarų, kurios labai tikros, ir poroj vietų pati susigraudinau ;(. Chavierui tobulai tinka mačo vaidmenys - visu veidu, o jau žvilgsniu iš proto varo :DD. Čia jau mes su drauge Gintare susiginčijom - jai jis visai nepatiko, o man tikro vyro pvz. Subrendusio kaip geras vynas ir drauge pažeidžiamo. Fantastiškas Richardo Jenkinso vaidmuo (jis vaidina tokį Ričardą iš Teksaso, kandų vyrioką, taip pat besirebilituojantį po skyrybų Indijos meditacijų tyruose, iš pradžių vedantį Liz iš proto, o paskui tampantį geriausiu draugu), taip pat Džiovanio (Luca Argentero) ir Deivido (James Franco) vaidmenų atlikėjai, žinoma, žiniuonis su savo žiauuuuuriai juokinga anglų kalba (Jiū Jiū jiū :DDD) (Hadi Subyanto), na ir dar toks muzikantas iš Balio (David Lyons, - net IMDb nuotraukoj toooks juokingas, filme tai lūžau :DDD (jau toks saldainis, kad net šleikštu ... o mano draugei labai gražus pasirodė :D).

Trečia - yra tikrai mirtinai juokingų epizodų ir ašarą nubraukt skatinančių vietų. Tiesą sakant, filmo "griaučiai"visai neblogi ir toks įspūdis, kad pritrūkta laiko ir viskas paskubom sukibdyta, lyg copy paste principu. Ilgiau padirbėjus, manau būtų buvęs tikrai geresnis rezultatas...Na bet kaip sakant yra kaip yra.

Taigi ketvirta - išvados :). Pažiūrėt visgi siūlau, ir tai daryt kino teatre. Kodėl? Vien dėl vaizdų ir kai kurių epizodų reikia "big screen" :). Filmas tikrai tinkamas, norint atsipalaiduoti ir pasinerti į fairytale. Juk kartais visiems to reikia :)...

P.S. 5,5/10.

Manija :)

Ne ne, nepagalvokite tik, kad tapau patapau aršia optimiste :DDD. Šis įrašas apie dabartinę mano maniją, grupę Hurts ir jų naująjį albumą "Happiness". šiandien pirmąsyk pilnai ir atidžiai perklausiau visą jį ir galiu pasakyt, kad "trūksta žodžių" ... :D. Fantastika, kokios įvairios dainos, skambesiai ir keisčiausia tai, kad viso visos man patiko, kai kurios naujosios net labiau už girdėtąsias :D. O jausmas tai žinokit toks, kad norisi verkt. Gerąja prasme. Kai kurios dainos taip paliečia dušią, o dar kai į tekstą pasižiūri, tai išvis apima katarsis... Na gal kai kur žodžiai ir banaloki, bet jie taip taip išdainuoti!!!, pvz., daina Sunday:

Loveless nights, they seem so long

I know that I'll hold you someday

But till you come back were you belong

It's just another lonely Sunday...

Ir dar, kaip pastebėjo mano miela draugė ir kolegė Rima, esama panašumų tarp Hurts ir DM. Beklausydama šio albumo dainų, dar smarkiau tuo įsitikinau. Kai kurių jų skambesys tikrai primena mūsų mylimuosiuos "forewerius" (:D), galų gale ir pats grupės apsirengimo stilius bei vokalisto Theo veidukas man primena DM pradžią ir jaunutį David Gahan (na žinoma, judesiukų atžvilgiu Deiv'as valdo :DDD)..

Tagi, reziumuojant - puikus fantastiškas stebuklingas albumas!!!!!! Perliukai iš Mančesterio, nenustokite spindėti ir tegul tolesni jūsų albumai būna vis įdomesni, jautresni, geresni ir laukiamiausi visų visų fanų ;). Va taip va ;)

valgyk ir mylėk ;)

Šią knygą galėčiau priskirti prie tų, kurios skaitomos ne kartą, ar bent jau periodiškai atsiverčiami tam tikri puslapiai ir perskaitomi tam tikri sakiniai. Tai knyga, kuri pratęsė pamirštą tradiciją išsirašyti patikusias mintis (tam kuo puikiausiai pasitarnavo namuose aptikta odinė užrašinė, kurioje dabar patalpinu visas užstrigusias ištraukas iš knygų, spaudos, filmų ar tiesiog ką nors pakeverzoju savo malonumui :)). Iš kur apie ją sužinojau? Pažintis iš tikro buvo labai įdomi - pirmiausia kine pamačiau pagal ją sukurto to paties pavadinimo filmo treilerį su mano itin mėgstamais ir mylimais Julia Roberts ir Chavieru Bardemu. Iškart aišku tapo, kad jį žūtbūtinai pažiūrėsiu. Nepamenu, ar treilerio metu buvo paminėta knyga, jei ir taip, tai matyt neužstrigo šis faktas :D. Apie ją sužinojau, atlikinėdama korektūrą kitam šios knygos autorės Elizabeth Gilbert kūriniui - knygai "susižadėję", kuri iš esmės yra manosios įvykių tęsinys.

"Valgyk melskis mylėk" - memuarų knyga. Iš esmės tai moters - Elizabeth, arba Liz - istorija apie jausmus. Apie meilę savo vyrui, tobulą ir idilišką judviejų santuokinį gyvenimą, kuris staiga prasideda ir taip pat greitai baigiasi. Tobulumą ir neatskiriamumą keičia visiškas nesusikalbėjimas, ginčai dėl turto,bergždi bandymai viską taikiai užbaigti. taip pat apie aistrą tuo baisiu metu atsiradusiam jaunam, gražiam Deividui, kuris deja yra ponas vėjavaikis, apsukantis galvą ir gavęs "grobį", nešantis muilą :).

Iš tikro tokia šio romano įžanga :). Visas veiksmas ir istorija prasideda tuomet, kai Liz po visų jausmų sprogimų, nusivylimo gyvenimu ir visa vyriškąja gimine, nutaria kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Planas - aplankyti tris šalis iš "I" raidės - Italiją, Indiją ir Indoneziją, kiekvienoje jų norint atrasti tam tikrus dalykus - malonumą, dvasingumą ir pusiausvyrą. Pasakojimą sudaro 108 skyriai. Kaip rašoma knygos antraštėje, ši "įdomi ir originali kūrinio kompozicija paremta rytų filosofija:memuarus sudaro 108 pasakojimai - tai tarsi indų tradicinė džapamala, susidedanti iš 108 karoliukų". Kai ir galima nuspėti, kelionė toli gražu nelengva, Liz tenka patirti daugybę išbandymų savęs atradimo link, tačiau visgi finalas laimingas :).

Štai taip trumpai galiu pasakyti apie šią knygą. Ką sudominau, tas paskaitys ir tikuosi nenusivils. Penktadienį filmo premjera, į kurią tikrai pėdinsiu. Šiek tiek su baime, bet ir su viltimi, kad pamatysiu įdomią interpretaciją. Na o pabaigai - trumputė ištrauka (visgi dvi :D) ;):

"Vienos mano draugės senelė jai nuolat primindavo: "pasaulyje nėra problemos, kurios negali būtų išspręsti išsimaudžius šiltoje vonioje, išgėrus taurę viskio ar perskaičius maldą iš liturginio maldyno" (166).

"Vaikeli, tu - tarsi sąvartyne laižantis tuščią skardinę šuo, kuris bando iš jos išgauti dar šiek tiek maisto. Jei nebūsi atsargi, skardinė gali tau supjaustyti snukį ir subjauroti visą gyvenimą. Tad mesk ją lauk" (162).

perliukai iš Mančesterio ;)

Vienas nuostabiausių atradimų pastaruoju metu - britų synthpop stiliaus grupė Hurts. Jų hitas "Wonderful life", šiuo metu M-1 top 40-e užimantis 2 vietą, buvo pirmoji ir kol kas labiausiai mylima jų daina. Atrasti juos padėjo miela draugė R. ir pirmas įspūdis buvo "wow, amazing, incredible, fantastic" (negaliu apsieit be anglų kalbos :D). Visas stilius, juodai baltas klipas, šukuosena, vokalas, žodžiai. Viskas I -DE - A -LU. Paskui kita draugė V. parodė "better than life" - sakyčiau kardinaliai kitokią jų dainą. Visų pirma, spalvos, antra - stilius jau labiau ne lyriškas, o ritmiškas, klubinės muzikos (bet čia labai pliusas). Na ir galų gale "Iluminated" (Rimučiukai, ačiū ;)). Lyriška iki skausmo, skatinanti verkti, staugti, rymot priešais pilnatį...Verkt ir mėgautis ...

Tikiu, kad tai tik jų pradžia bus dar daug daug albumų, puikių dainų ir giliai širdyje kirba svajonė patekt į jų koncertą :)