kojų penktadienis :)

Šiandien diena darkart įrodė, kad planuoti neapsimoka, nes įdomiau, kai viskas "gaunasi" ekspromtu :). taigi su didžiu liūdesiu atidavusi savo visų nuolaidų garantą - studento pažymėjimą, ir pasiėmusi naujojo būsto raktus, pradėjau Ekspromtinį penktadienį :). Su drauge beigi grupioke Rasa susitikome Pogo bare baigimo proga pakelti po bokalą alaus, tooliaus ir prasidėjo tikrieji nuotykiai :). Pirmiausia iš lėto pasiplepėdamos patraukėme Žvėryno linkui. Vis dar taip pat stebėdamasi beigi grožėdamasi šio rajono gamta ir apylinkėmis, kaitinant vasaros saulutei, pasijutau kaip rojuj :). Pasukusios panere, įsitaisėme dar pasiplepėti ir pasiskanauti traškučiais beigi dar trupučiu alaus :). Bestebėdamos vandenį, vis dar abi netikėjom, kad štai pagaliau nereikia kažkur lėkti, skubėti ir mokslai jau baigti :). Na ir čia gi suprantama kaip ir būna vasarą ( ir ko gero visais kitais metų laikais :)) kalbos pasisuko apie vyriškąją giminę :). Ilgai brendęs mano noras parašyt A. (žinoma, manau, ką ši raidė slepia :)) buvo įgyvendintas ir susilaukta ats., tik gaila ne tokio kokio tikėtąsi, ne bet vis viena :D "betonovkė" viską parodys :). Atsisveikinusi ir sulaukusi kitos draugės Lauros kvietimo pasisvečiuoti, nutariau taupumo ir noro dar pasivaikščioti sumetimais, susidariau maršrutą Žvėrynas - Centras - Užupis :). Su smulkiais nusukimais į šalutines Žvėryno gatvytes, įdomesnių vietelių įamžinimais, pasiekiau centrą, o paskui ir final destination - Užupio angelą:). Pasivaikščiojimas prasitęsė link Sereikiškių parko, apkabinant Vilnelę iš abiejų pusių ir galop pritupiant ant suoliuko paiilsint kojų :). Čia gi turėjom progą įvertinti ir užfiksuoti gausybę vaikų, kuriuos stebėti buvo be galo įdomu, kaip kiekvienas jų ropinėja, šokinėja, klega :). Užstrigo vaikiuko, apsirengusio kelnėmis skirtingų spalvų klešnėmis, vaizdas - ot originalumas, nebe nuolat šmėžavę rožiniai nertinukai, sijonai ir batukai, brrr, nemėgstu :/ :DDD. Pakraupino viena mama, gal apie 30 metų šalia savo mažos dukrytės "pešanti dūmą" - brr, atrodė kraupiai...
Darsyk apsilankiusi Užupio respublikoje, įamžinusi vietinį katiną ir pasibuvojusi svečiuose, patraukiau prietemingu, gerokai aptuštėjusiu Sereikiškių parku stotelės linkui. Štai dabar, išgėrusi arbatos podėlaitį ir įsitaisiusi patogioje kėdėje priešais komputerio ekraną pajutau malonų (na bet ir sekinantį :D) nuovargį ir jausmą, kad štai šis penktadienis buvo vienas nuostabiausių, netikėčiausių ir neplaningiausių :) mmm, miegas turėtų būt saldus ;)