kojų penktadienis :)

Šiandien diena darkart įrodė, kad planuoti neapsimoka, nes įdomiau, kai viskas "gaunasi" ekspromtu :). taigi su didžiu liūdesiu atidavusi savo visų nuolaidų garantą - studento pažymėjimą, ir pasiėmusi naujojo būsto raktus, pradėjau Ekspromtinį penktadienį :). Su drauge beigi grupioke Rasa susitikome Pogo bare baigimo proga pakelti po bokalą alaus, tooliaus ir prasidėjo tikrieji nuotykiai :). Pirmiausia iš lėto pasiplepėdamos patraukėme Žvėryno linkui. Vis dar taip pat stebėdamasi beigi grožėdamasi šio rajono gamta ir apylinkėmis, kaitinant vasaros saulutei, pasijutau kaip rojuj :). Pasukusios panere, įsitaisėme dar pasiplepėti ir pasiskanauti traškučiais beigi dar trupučiu alaus :). Bestebėdamos vandenį, vis dar abi netikėjom, kad štai pagaliau nereikia kažkur lėkti, skubėti ir mokslai jau baigti :). Na ir čia gi suprantama kaip ir būna vasarą ( ir ko gero visais kitais metų laikais :)) kalbos pasisuko apie vyriškąją giminę :). Ilgai brendęs mano noras parašyt A. (žinoma, manau, ką ši raidė slepia :)) buvo įgyvendintas ir susilaukta ats., tik gaila ne tokio kokio tikėtąsi, ne bet vis viena :D "betonovkė" viską parodys :). Atsisveikinusi ir sulaukusi kitos draugės Lauros kvietimo pasisvečiuoti, nutariau taupumo ir noro dar pasivaikščioti sumetimais, susidariau maršrutą Žvėrynas - Centras - Užupis :). Su smulkiais nusukimais į šalutines Žvėryno gatvytes, įdomesnių vietelių įamžinimais, pasiekiau centrą, o paskui ir final destination - Užupio angelą:). Pasivaikščiojimas prasitęsė link Sereikiškių parko, apkabinant Vilnelę iš abiejų pusių ir galop pritupiant ant suoliuko paiilsint kojų :). Čia gi turėjom progą įvertinti ir užfiksuoti gausybę vaikų, kuriuos stebėti buvo be galo įdomu, kaip kiekvienas jų ropinėja, šokinėja, klega :). Užstrigo vaikiuko, apsirengusio kelnėmis skirtingų spalvų klešnėmis, vaizdas - ot originalumas, nebe nuolat šmėžavę rožiniai nertinukai, sijonai ir batukai, brrr, nemėgstu :/ :DDD. Pakraupino viena mama, gal apie 30 metų šalia savo mažos dukrytės "pešanti dūmą" - brr, atrodė kraupiai...
Darsyk apsilankiusi Užupio respublikoje, įamžinusi vietinį katiną ir pasibuvojusi svečiuose, patraukiau prietemingu, gerokai aptuštėjusiu Sereikiškių parku stotelės linkui. Štai dabar, išgėrusi arbatos podėlaitį ir įsitaisiusi patogioje kėdėje priešais komputerio ekraną pajutau malonų (na bet ir sekinantį :D) nuovargį ir jausmą, kad štai šis penktadienis buvo vienas nuostabiausių, netikėčiausių ir neplaningiausių :) mmm, miegas turėtų būt saldus ;)

Freedom :)

Pirmoji diena be minčių apie tai, kad reikia kažką rašyti ar mąstyti mokslų srityje :) Labai keistas jaumas, tiesą sakant....Tiek laisvės daryt viską, kad nė nebežinau, ko norisi labiausiai :D. Arba norisi visko vienu metu :DDD.
Šiandienos išvyka prie Žaliųjų ežerų tik patvirtino, kiek man svarbi yra gamta ir kaip be jos negalėčiau gyventi. Negalėčiau ištvert be žalumos lopinėlio, be ką tik nupjautos žolės kvapo, be ežero bangavimo, be paukščių čiulbesio, be uogų ir miško aromatų. Gamta turi gydomųjų galių, ypač po didžiausių nervinių įtampų. Atsimenu viename sveikatos žurnale skaitytą straipsnį, kuriame sakoma, kad depresija sergantiems geriausias vaistas- pasivaikčiojimai po gamtą. Grįžtant prie Žaliųjų stebuklingųjų ežeriukų, teko pamatyt labai mielą vaizdą - mamytę antį su net 9 vaikučiais, kurių vienas vėliau tapo būro vadu ir ryžtingai nuplaukė pirma visos šeimynos :). Taip pat teko jua paragaut ir pirmos žemuogės!!! Tiesa, esančios netoli kelio ir turinčios spėju nemažai papildomų "priedų", na bet vis viena smagu :). o mieliausias jausmas buvo pagaliau vaikščioti Vilniaus gatvelėmis iš lėto, ramia galva bei sąžine, kai jau nieko nereikia kurti ir burti :D...

ispaniškasis ketvirtadienis

Didžiąją dalį dienos praleidus meilingajam VU, įsitikinusi, kad magistrinio oponentu bus mūsų bohemų bohema Regimantas, susidūrusi su Jurgita ir pakaitusi kaitrioj birželio saulėj, vakare iškeliavau papramogaut :) brolio informuota, patekau į fantastišką fantastiškiausią (ir dar for free :)))) koncertą Kotrynos bažnyčioje. Maloni pažintis su Ispanija - grupės Milladoiro atlikta ispaniškoji keltų muzika. Gausybė įvairiausių instrumentų - gitara, smuikas, fleita, mandolina, airiški dūdmaišiai... Ispaniškas temperamentas, begalinis nuoširdumas ir meistriškumas viename, žiūrovų energingi plojimo pratimai, bažnyčios masyvūs mūrai - visa sukėlė begalinį susižavėjimą ir nukėlė kažkur kitur, kur laisvė ir grynas oras, kur kojos lengvai skrieja žalia žole muzikos ritmu, o šalia sukasi ir koks gražus jaunikaitis :D. Na ir šitokia energinga muzika sukėlė begalinį norą patrepsėt šokių ritmu :D. Kadangi Pubo latino klubas vos už kelių žingsnių, o mūsiškai kaip ir žadėjo pasipraktikuot salsos figūrikes, pamušt "musę" ar "uodą", ar sumaišyt "Latė", nepabūgusi besikaupiančio lietaus ir grūūmojančio griaustinio, nupėdavau link tikslo. Čia gi laimingo sutapimo momentu, susitikau prie durų vieną iš šokėjų ir bemaž valandėlę laukėm kitų salsiečių :DDDD. Įspūdis - Havanoj žymiai fainai and pigiau :D, be to, publika labai jau, anot šokėjo Pauliaus, labai jau įtartina :D. Na bet pasipraktikuot šiek tiek pavyko, tik gaila, nebuvo mylimojo šokėjo, su kuriuom visad viskas puikiai šokasi :(. na ir teko pastebėt vieną opų dalyką - sunku būt vedamai :D. Pomėgis užbėkt už akių labai jau šįvakar krito į akis, na bet čia jau ko gero dėl to, kad šokau ne su tais :D. Na bet gerai, praktika :D. įsimintiniausia buvo jau tradicija tampanti kelionė Pauliaus mašina iki Saulėtekiaus (oj, skola auga, matyt per betonovkę reiks kažkaip skaitytis :DD), teko pamatyt per gatvę tipenantį vargšą ežiuką, kuris lyg ir išvengė blogos baigties, taip pat trise po vienu skėčiu keliaujanti trijulė Pauliaus mašinos link :D. Dabar gi šurpulingai mielai toliau žaibuoja ir lyja, mano mylimiausias laikas ir fonas :). Vat tokie vat kartais būna ketvirtadieniai - planuotai neplanuoti...