kultūriniai rūpesčiai :)

Pavadinimą pasiskolinau iš literatūrinio žurnalo "Metmenys". Pirmas įrašas ne namų erdvėje, mokslo šventovėje - VU bendrojoje skaitykloje. Čia pastarosiom dienom tapau kone nuolatine lankytoja/ gyventoja :D. Bendrabutinės pagundos ir nuolat šmirinėjančios kambariokių (ir ne tik :)) pėdutės paskatino išbandyti naują mokymosi vietą. Ir labai džiaugiuosi:). Galbūt ir mistiškai nuskambės, tačiau čia atėjus ir atsisėdus su krūvele knygų prie PC, išsyk užplūsta teigiamos energijos bangos mokslų atžvilgiu:). Galbūt veikia aplink įnirtingai begraužiantys mokslo šaknį kolegos ar kolegės, tačiau esmė ta, kad entuziazmas MA atžvilgiu stulbinantis :)!!! Nors kompuke yra ir interneto kibusis voratinklis, bet čia į jį stebuklingai mistiškai neįklimpstu :D. Galbūt veikia ir senos mielos universiteto sienos, galbūt čia besėdėjusių mokslo krimtėjų palikimas, užkratas ... Nežinia nežinia kaip čia yra :), bet svarbiausia, kad čia jautiesi jaukiai ir patogiai :), jauti, kad ne tau vienam sesija ar rašto darbai, o kai pamatai iš nuovargio ar nevilties palinkusią kolegos galvą, nejučiom nusišypsai ir palinki mintyse sėkmės...

p.s. dar prie jaukumą teikiančių priskiriu stulbinanamai gražią panoramą į "filologyno" berželį ir Šv. Jonų bažnyčios kuorus.

p.p.s. šiek tiek ne į temą :D trečiajame biblioteos aukšte sakyčiau labai patogios salygos savižudybei. Ne ne, man dar norisi gyventi :D. Tiesiog langai atsidaro tiesiai į lauką, nėra jokių užtvarų, taigi kokiam melancholiškui jaunuoliui visiškai paprasta būtų atsisveikint su sava gyvastimi ir dargi nelabai pastebėtam :D.