Praėjusį savaitgalį pirmąkart aplankiau tris naujas vietas :). Pasvalį, šalia esantį Telučkonių kaimą ir gausybės obelų apsuptyje stūksantį kultūros centrą, kuriame ir vyko didžioji dalis veiksmo :).
Krikštynos - tikrai nuostabus, ypatingas ir išskirtinis įvykis. Ši diena nuostabi ne tik krikštijamam mažyliui, jo tėveliams ir krikštatėviams. "Tai visų artimųjų šventė". Cituoju kunigo žodžius, jiems ir pati pritariu. Visa ceremonija sukėlė be galo daug įvairiausių minčių, buvo labai smagu būti šalia ir stebėti visus besišypsančius. Vaikutis Jonas Ainius ceremoniją "atlaikė" labai tvarkingai, neverkė ir net sakyčiau mėgavosi visu procesu, vieta ir šalia esančiais žmonėmis :).
Vėliau nuvykome į kultūros centrą. Popieriniais vėjo malūnėliais išskirtas kelias, daugybė balionų prie durų ir salėje, stalai su nuostabiais žydrais ir mėlynais papuošimais... Viskas lyg pasakoje :).
Tačiau iš tikro labiausiai įsiminė žmonės. Žmonės, kuriuos mačiau gal tik antrą kartą gyvenime. Visi buvo tokie paprasti ir priėmė tarsi seną pažįstamą. Ir šokiu, ir žaidimais, ir paskutinę minutę surinkta obuolių terbike :)... Labiausiai įstrigo vaikelio tėčio frazė "Valgykit šiuos natūralius ir ekologiškus obuolius ir ... nebelaukit, "susimeskit skudurus" :DDD. Vyrai kaip visada - nevynoja žodžių į vatą :). Betgi ir smagu :).
